Apie mus

Gydytojo žodis

Ar būna stebuklai?

Sveiki! Aš esu gydytojas homeopatas Antanas Januškevičius. Gimiau 1980 metais Vilniuje, matematikų šeimoje. Galiu sakyti, kad homeopatija pradėjau domėtis dar mokykloje.

Kai mokiausi šeštoje klasėje, vieno mano draugo sesuo pakliuvo į avariją. Gydytojai prisipažino esantys visiškai bejėgiai, esą nėra jokių vilčių, kad ji išgyvens, o jeigu ir išgyvens, tai sąmonės niekada neatgaus. Ir nors draugo sesuo ir išgyveno, ir atgavo sąmonę, gydytojai tepasakė, kad į pilnavertį gyvenimą ji sugrįžo tik per stebuklą. Lankydamas mano draugo seserį ligoninėje įsitikinau, kad tokie stebuklai, esant tokiai sunkiai galvos smegenų traumai, būna labai retai, dažniausiai po tokių sužalojimų žmogus išlieka komos būsenoje visą gyvenimą, nepaisant visų klasikinės medicinos pastangų.

1998 metais baigiau Vilniaus licėjų. Man tada iškilo klausimas: ar iš tiesų minėtos traumos atveju nieko negalima padaryti? Ieškodamas atsakymo, įstojau į Vilniaus universiteto medicinos fakultetą, kurį sėkmingai baigiau 2004 metais.

Man buvo suteikta gydytojo profesinė kvalifikacija. Tačiau minėto atsakymo taip ir neradau. Tada nuvažiavau studijuoti homeopatiją į Maskvos homeopatijos centrą, po to – į Sankt Peterburgo podiplominio ugdymo medicinos akademiją. Tik ten radau atsakymą į savo klausimą, kad būtent homeopatija gali sužadinti organizmo vidines galias, kurios privers organizmą, kuriam klasikinė medicina išpranašavo, kad jis bus komos būsenoje visą gyvenimą, išeiti iš komos būsenos, būtent homeopatija gali priversti vėžio apimtą organizmą išsigydyti vėžį, nepasiduodantį klasikinės medicinos metodams.

2006 m. sausio 3 d. gavau Medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

O štai ką dar 2012 m. tvirtino Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė: „Lietuvoje homeopatija yra reglamentuota – reikia būti gydytoju ir turėti medicinos praktikos licenciją verstis bet kuria medicinos praktikos veikla. Taip pat reikia baigti specializuotus Homeopatijos kursus Kauno (LSMU) ar Vilniaus universitetuose. Toks pažymėjimas suteikia teisę gydytojui savo medicinos praktikoje taikyti homeopatinius metodus. Taigi tai pripažintas gydymo metodas, kuriuo gali naudotis pacientai. Tiek tradicinė, tiek netradicinė medicina žmogui naudinga tiek, kiek pasiekia norimą rezultatą” (plačiau žr. čia ).

Mano gydytojo diplomą ir medicinos praktikos licenciją buvome pateikę aukščiau, o štai kaip atrodo specializuotų Homeopatijos kursų Kauno medicinos universiteto pažymėjimas:

Gydyti ligą, o ne kovoti su simptomais

Tradiciniai vaistai dažnai pašalina tik simptomus, negydydami pačios ligos. Pavyzdžiui, klasikiniai vaistai kraujo spaudimą sumažina vienai dienai, bet paskui jis vėl pakyla, galima sumažinti cukraus kiekį kraujyje, tačiau tai irgi laikinas efektas, galima netgi nužudyti vėžines ląsteles, bet dažnai netrukus jos vėl atsinaujina. Man visą laiką norėjosi gydyti pačią ligą, o ne kovoti su simptomais. Homeopatija, skirtingai nei tradicinė medicina, pirmiausia atkreipia dėmesį į organizmo gebėjimą savo jėgomis pašalinti ligos simptomus. Dėl to visas organizmas įtraukiamas į kovą su liga.

Kiekvienas organizmas unikalus

Kiekvienas organizmas unikalus ir kiekvienam reikia parinkti tinkamą vaistą. Neretai pasitaiko, kad dviem žmonėms, sergantiems ta pačia liga, gali būti skiriami visiškai skirtingi homeopatiniai vaistai.

Homeopatinio gydymo sėkmė

Homeopatinio gydymo sėkmė priklauso nuo to, kiek žmoguje yra gyvybinių jėgų, kurios gali kovoti su liga. Žmogus gimsta turėdamas tam tikrą gyvybinių jėgų rezervą. Jei šis išnaudojamas, susirgus pasveikti bus labai sunku. Kai žmogui energijos suteikta nepakankamai, padėti beveik neįmanoma. Vis dėlto šveicarų profesorė Bodrova teigia, kad padidinti energijos kiekį galima bandyti vartojant atitinkamus homeopatinius preparatus, o naudojant jos homeopatinio gydymo schemas, dažnai išeina padidinti gyvybinių jėgų rezervą.

Stažuodamasis Šveicarijoje, aktyviai dalyvavau prof. A. Bodrovos seminarų darbe, esu jos metodų šalininkas ir pasekėjas, skaitau gerbiamą profesorę savo mokytoja.

Homeopatinio gydymo trukmė

Homeopatinio gydymo trukmė priklauso nuo ligos. Pavyzdžiui, sinusitas klasikiniais vaistais gydomas porą mėnesių, o homeopatiniais porą dienų. Homeopatijos tikslas – siekti, kad organizmas pats įveiktų negalią. Labai panašiai yra ir su onkologija. Kartais gyvybinių jėgų žmogus gali turėti labai daug, tačiau labai svarbu tačiau jas labai svarbu yra nukreipti reikiama linkme.

Stažuodamasis Šveicarijoje supratau, kad ten kitoks požiūris į žmones, kurių smegenys po sunkių traumų laikomos mirusiomis. Šveicarijoje, skirtingai nei Lietuvoje, tokie žmonės nelaikomi kone mirusiais. Jau įrodyta, kad už visų nervinių ląstelių atsinaujinimą yra atsakingi kaulų čiulpai. Jei kaulų čiulpai funkcionuoja, pamažu smegenys atsigauna. Šveicarijoje mirtis konstatuojama tada, kai miršta kaulų čiulpai. Ten buvo atliekami tyrimai žmonėms, kuriems buvo nustatyta smegenų žievės mirtis. Jie buvo laikomi ligoninėje 20 metų ir stebima, kaip pamažu jų smegenys pradeda funkcionuoti. Homeopatija šį procesą gali gerokai pagreitinti.

Homeopatijos galimybės

Tikriausiai visos šios homeopatijos galimybės pasirodys tokios stebuklingos, kad kils klausimas: kodėl aplink tiek daug sergančių žmonių? Atsakymas labai paprastas – homeopatijos Lietuvoje dažniausiai imasi savamoksliai arba tinkamo išsilavinimo neturintys žmonės. Todėl reikia laiko, kol žmonės atsirinks specialistus, kurie jiems tikrai gali padėti.

Homeopatija yra populiari daugmaž vienodai visose pasaulio šalyse – pradedant Europa ir baigiant Afrika. Deja, gerų gydytojų-homeopatų Lietuvoje trūksta, tačiau štai pseudohomeopatų yra daug. Dėl to Lietuvoje yra daug homeopatija nepasitikinčių žmonių, kurie, nuėję pas pseudohomeopatą, nusivilia juo, tačiau kažkodėl ima kaltinti visą homeopatiją. Manyčiau, kad norėdamas tapti geru gydytoju-homeopatu, medikas turėtų nuvykti pasimokyti į kitas pasaulio šalis. Lietuvoje dėstomas tik įvadinis kursas į homeopatiją.

Homeopatijoje žmogaus organizmas vertinamas kaip vieninga visuma

Jeigu šeimos gydytojas nori skirti homeopatinius vaistus, jis turi įgyti atitinkamą gydytojo-homeopato išsilavinimą. Lietuvoje dažnai homeopatinio gydymo imasi savamoksliai žmonės, o kai iš tokio gydymo nieko nesigauna, kaltė yra suverčiama homeopatijai.

Homeopatijoje žmogaus organizmas vertinamas kaip vieninga visuma. Parenkant gydymą, atsižvelgiama į žmogaus konstituciją, paveldėjimą ir ligos klinikinius požymius. Todėl jei pas tradicinį gydytoją pacientas sugaišta apie 15 min., tai vizitas pas homeopatą gali užtrukti vieną ar net dvi valandas. Homeopatui labai svarbu įvertinti bendrą žmogaus būklę, kad galėtų skirti tokių vaistų, kurie sužadintų nusilpusias natūralias organizmo jėgas.

Ar žinote, kaip tai dirba?

Žmogus suserga, kai jo organizme dėl vienos ar kitos priežasties sutrinka apsauginių jėgų blokada. Kai šie mechanizmai yra prislopinti ir neveikia visu pajėgumu, prasideda lėtinės ligos vystymasis. O kartais šie mechanizmai reaguoja į dirgiklius neadekvačiai – pavyzdžiui, pernelyg audringai, taip suteikdami kūnui ne paslaugą, o žalą. Šią žalą viena ar kita forma daugelis iš mūsų yra patyrę – tai įvairios alergijos, astma, reumatoidinis artritas ir taip toliau. Medicininiu požiūriu tai yra vadinama pakitusiu organizmo reaktyvumu.

Ar žinote, kaip vartoti homeopatinius vaistus?

Vaistus priimti reikia į tuščią skrandį, prieš tai rekomenduojama kruopščiai praskalauti burną virintu vandeniu. Per 30 minučių prieš ir po pavartojimo negalima valgyti, gerti ir valyti dantis. Ypač svarbūs yra pirmosios rytinės vaistų dozės priėmimas ir paskutinis vakarinis, prieš miegą.
Stenkitės neliesti homeopatinių vaistų rankomis! Jų priėmimui turėtų būti naudojamas buteliuko (flakono) dangtelis arba švarus plastikinis šaukštelis.
Granulės ir tabletės dedamos po liežuviu ir čiulpiamos, neužgeriant vandeniu ir nenuryjant!