Žmogus suserga, kai jo organizme dėl vienos ar kitos priežasties sutrinka apsauginių jėgų blokada. Kai šie mechanizmai yra prislopinti ir neveikia visu pajėgumu, prasideda lėtinės ligos vystymasis. O kartais šie mechanizmai reaguoja į dirgiklius neadekvačiai – pavyzdžiui, pernelyg audringai, taip suteikdami kūnui ne paslaugą, o žalą. Šią žalą viena ar kita forma daugelis iš mūsų yra patyrę – tai įvairios alergijos, astma, reumatoidinis artritas ir taip toliau. Medicininiu požiūriu tai yra vadinama pakitusiu organizmo reaktyvumu.
Homeopatinis preparatas, patekdamas į vidų, tarsi pažadina mūsų natūralius gynybos mechanizmus. Jis normalizuoja organizmo reaktyvumą, taigi, daro jį atspariu įvairiems stresams, tartum gydo kūną iš vidaus. Tada jėgos atsistato ir atkuria įprastą organizmo būklę. Tos jėgos ne tik atsistato ir atkuria, bet ir įgyja gebėjimą (imunitetą) užkirsti kelią ligos atsiradimui ateityje!
Trumpai tariant, homeopatija - gana sudėtinga reguliavimo terapija, natūraliai atkurianti organizmo galias. Todėl homeopatinis gydymas trunka ilgiau nei gydymas įprastiniais vaistais. Bet užtai galutinis rezultatas yra ženklesnis: homeopatinis gydymas sąlygoja galutinį pasveikimą, o ne tik laikiną remisiją.
O štai kaip gražiai dėliojamos tiesos knygutėje "Homeopatija šeimai":
"Nuo pat mažens mums skiepijamas ne visai teisingas požiūris į ligą ir jos gydymą. Jei skauda ranką – išgeriame vaistų nuo skausmo, jei pakilo temperatūra – pavartojame vaistų nuo temperatūros. Tačiau tai yra ne kas kita, kaip simptomų slopinimas.
O ligos priežastis yra kita, tad ir temperatūra pakilo dėl tam tikros priežasties, o ir ranką skauda taip pat dėl konkrečios priežasties. Temperatūra – tai ligos simptomas, skausmas – taip pat ligos simptomas. Šiuolaikinė homeopatija kelia klausimus – kodėl prasidėjo liga? Kokia yra atsiradusio simptomo priežastis? – ir veikia būtent tą priežastį, t. y. gydo ligą iš esmės.
Simptomas rodo, kad organizmas jau pradėjo gydytis, todėl homeopatiniais preparatais simptomas yra valdomas ir taip skatinama organizmo savireguliacija. Šiuolaikinio homeopatinio gydymo esmė – gydyti ligonį, o ne ligą.
Šiandien, kai žmonės visame pasaulyje serga vis sudėtingesnėmis ligomis, kai kas antras vaikas gimsta jau būdamas alergiškas, daugėja onkologinių ligų ir sergančiųjų cukriniu diabetu, būtina kalbėti apie tai, kodėl reikia skleisti šį naują požiūrį į mediciną, nes šiuolaikinė homeopatija – tai gydymo sistema, turinti kitokį požiūrį į ligą nei įprastinis gydymas. Homeopatija ieško ligos priežasties, veikia tą priežastį ir taip padeda pasveikti.
Tad šiandien galime drąsiai teigti, kad šiuolaikinė homeopatija – tai gydymo metodas, dažniausiai neturintis šalutinio poveikio ir orientuotas į priežasties šalinimą, paskatindamas organizmo bioreguliacinius procesus".
Sudomino? Tada plačiau skaitykite čia: Homeopatija šeimai