Apie tai, kad nori turėti vaikų, Erika ir Artūras (vardai pakeisti – DELFI) pradėjo kalbėti dar nesusituokę, tad po vestuvių iškart abu kibo į darbus, kad jų vaikai, kai atkeliaus į šį pasaulį, turėtų savo būstą ir kiemą, kuriame galėtų žaisti.
„Tuomet net negalvojome, kad galime turėti problemų dėl nevaisingumo. Tačiau praėjus maždaug metams po vestuvių pradėjome galvoti, kodėl mes vis dar vieni. Kilo visokių minčių – gal per daug norime, per daug dirbame, o gal dar tiesiog ne laikas... Abu apsilankėme pas gydytojus, nuodugniai išsityrėme. Rezultatas pribloškė: vyro bėda. Vis dėlto gydytojai drąsino mus nenuleisti rankų, ramino, kad nėra taip jau blogai ir gal mums pavyks susilaukti atžalos, tik tai gali užtrukti.
Maždaug po pusantrų metų beviltiško laukimo nusprendėme išbandyti dirbtinį apvaisinimą. Savaitę teko gerti folio rūgštį ir tabletes, kurios padeda subrandinti kuo daugiau kiaušinėlių, tuomet man buvo atlikta intrauterininė inseminacija, t. y. į gimdą įšvirkšta specialiai paruošta vyro sperma. Visa tai mums daug nekainavo – tik 1 tūkst. litų. Iki šiol atsimenu, kaip jaudinomės, kaip per kraštus liejosi emocijos laukiant, ar pavyks. Nepavyko“, - pasakojo pašnekovė.
Medikai porai paaiškino, kad vyro spermoje – per mažas spermatozoidų kiekis ir jie pernelyg silpni, kad galėtų pasiekti kiaušinėlį, todėl buvo pasiūlyta netgi pagalvoti apie donoro spermą arba įvaikinimą.
„Svarstėme šiuos variantus ir anksčiau ar vėliau mūsų šeimą būtų papildęs dar vienas narys. Kita vertus, vis dar stengėmės nenuleisti rankų, gėrėme vitaminus, stiprinančius organizmą ir padedančius reprodukcinei sistemai. Abu labai laikėmės vienas kito, vienas kitą guodėme, kad vis tiek mes turėsime „lėliuką“ ir ši mūsų bėda net sustiprino mūsų ryšį. Žinoma, būdavo ir liūdnų vakarų, kai žiūrėdavome TV, matydavome laimingas šeimas su vaikučiais ir įsivaizduodavome save jų vietoje. Mačiau, kad vyras viduje labai kenčia, todėl stengiausi, kiek galėdama, jį paremti ir nuraminti. Alternatyvių gydymo būdų neieškojome. Dirbtinis apvaisinimas atrodė pats patikimiausias, o jis nepavyko.
Sunku buvo visapusiškai, tačiau rankų nenuleidome. Iš pradžių nutarėme pailsėti ir atsigauti. Nuo patirtų emocijų, kai visos mintys sukasi tik apie pastojimą, labai išseko organizmas: nukrito svoris, oda tapo nesveika, plaukai pradėjo slinkti, nors buvau pakeitusi savo mitybą – stengėmės valgyti, kiek įmanoma, sveikiau, kad tik geriau jaustumės, bet to neužtenka, reikia dar save tinkamai nuteikti psichologiškai, o tai labai sunku. Taigi reikėjo atgauti ir fizines, ir psichologines jėgas, todėl kibome į darbus, nors ir toliau kiekvieną mėnesį kirbėdavo mintis – o gal šįkart nesulauksiu mėnesinių“, - prisiminė Erika.
Taip prabėgo dar apie pusantrų metų. Kartą moteriai pakliuvo informacija apie nevaisingumo gydymą homeopatijos būdais. Vyras į tai žiūrėjo skeptiškai, tačiau sutiko išbandyti.
„Gydytojas ištyrė mano vyro organizmą ir paskyrė homeopatinių tinktūrų bei žirnelių, kuriuos turėjome vartoti, kaip nurodyta. Vyras su mano pagalba ir priežiūra griežtai laikėsi nurodymų ir jau po trijų mėnesių sulaukėme rezultato: nėštumo testas parodė du brūkšniukus (teigiamas rezultatas – DELFI). Tai buvo taip netikėta ir nelaukta, kad prireikė net kelių nėštumo testų ir gydytojo konsultacijos, kad patikėtume. Pats nėštumas buvo nesunkus – netgi skridome atostogauti. Buvo sunku suvaldyti džiaugsmingas emocijas, kurios mus abu užpildė. Prieš tris mėnesius pagimdžiau. Gimdymas taip pat praėjo sklandžiai. Kai pagaliau laikiau rankose savo mergytę, abu verkėme iš laimės“, - atviravo Erika.
Pasak homeopato Antano Januškevičiaus, dažnai vyrų nevaisingumo problema susijusi su nekokybiška sperma, t. y. joje per mažai gyvybingų spermatozoidų.
„Kai gimsta berniukas, nuo kūdikystės labai svarbi jo higienos priežiūra: laiku keisti pampersus ar vystyklus, kad vaikas nešustų. Kad formuotųsi gyvybingi spermatozoidai, per pirmuosius gyvenimo metus taip pat labai svarbus motinos pienas. Dar vienas aspektas – kilti spermos kokybės problemų gali ir dėl to, kad vaikas per pirmuosius gyvenimo metus gavo per mažai šilumos ir dėmesio, nes tėvai jam skyrė nepakankamai dėmesio.
Kita problema, kad šiais laikais žmonės labai daug sėdi – namuose, darbe, automobilyje. Kai žmogus mažai juda, pablogėja kraujotaka mažajame dubenyje, o tai taip pat neigiamai veikia spermatogenezę. Kartais taip nutinka, kai vyrai perserga kokia nors infekcine liga, pavyzdžiui, kiaulyte, ir dėl to organizmas nustoja gaminti spermatozoidus, kartais būna sutrikęs kalcio ir fosforo pasisavinimas žarnyne, dėl to nukenčia juosmeninė stuburo dalis, atsiranda ataugų, kurių spaudžiami nervai neužtikrina geros vyriškų hormonų inervacijos. Spermatozoidų gamyba organizme – kompleksinis dalykas, priklausantis nuo mūsų medžiagų apykaitos, ypač nuo vyriškų hormonų“, - teigė pašnekovas.
Homeopatas pasakojo, kad jo diagnostikos aparatūra parodė, kad vyras turėjo įgimtą problemą, dėl kurios jo spermoje gaminosi mažai spermatozoidų, be to, dauguma jų buvo nejudrūs.
„Su savo aparatūra atlikau jam organizmo valymo procedūras, vėliau paskyriau homeopatinį gydymą, kuris padeda pačiam organizmui pradėti gaminti spermatozoidus. Ir problema išnyko“, - tikino A. Januškevičius.
Skelbiama sutrumpintai pagal DELFI. Pilną straipsnį "Blogėjančios vyrų sėklos kokybės įkaite tapusios šeimos drama: padėjo homeopatija?" ir nuorodą galite rasti mūsų rubrikoje "Straipsniai apie mus pdf formate".