Julijos istorija

Dabar man 38 metai, o mano dukrai 9 metukai. Svajojau būti tapytoja jau nuo mokyklos laikų, o baigusi vieną iš Maskvos universitetų ir įgijusi tapytojos specialybę, šią svajonę įgyvendinau praktiškai. Po universiteto baigimo įkūriau dirbtuvę. Jau nuo pirmųjų darbo dienų pradėjau gauti gana daug užsakymų. Todėl kai prieš 11 metų atsirado dešinės plaštakos silpnumas (sunku buvo laikyti teptuką) ir pradėjau blogiau matyti, pagalvojau, kad taip yra dėl to, kad dirbu per daug.

Tada nusprendžiau sumažinti darbo krūvį, bet tai nepadėjo. Atsirado labai stipri nemiga, liūdna ir prislėgta nuotaika, nepaaiškinami įniršio priepuoliai (atrodė, kad paimsiu peilį ir išžudysiu aplinkui esančius žmones), nemalonūs pojūčiai širdies plote ir pilve, galūnių tirpimas ir „sunkumas“ jose. Tapyba pradėjo nebeteikti kūrybinio džiaugsmo.

Vyras atkreipė dėmesį, kad vis dažniau imu skųstis, kad „gyvenimas neteko skonio“, mane supanti aplinka „lyg padengta juodu šydu“, „nėra jėgų užsiimti tapyba“, „niekas nebedomina“, „ateities perspektyva yra niūri“. Galvoje pradėjo suktis įkyrūs nemalonaus ir liūdno turinio apmąstymai. Pradėjau savimi nepasitikėti.

Pažįstamas neurologas pasiūlė išsitirti galvą ir atlikti branduolinį magnetinį rezonansą. Tyrimo išvada buvo tokia: galvos smegenyse yra išsėtinės sklerozės židiniai. Man tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Paskirtas klasikinės medicinos gydymas nelabai padėjo. Ir nors nėštumo metu visi ligos simptomai praėjo lyg pamojavus su burtų lazdele, po nėštumo liga vėl atsinaujino nežiūrint klasikinės medicinos pastangų. Aš apvaikščiojau daugelį Maskvos neurologų. Visi sakė: jums liga diagnozuota teisingai, gydymas paskirtas adekvatus, nieko naujo pasiūlyti negalim.

Tada nusprendžiau kreiptis į netradicinės medicinos specialistus. Draugės patarė, kad iš netradicinės medicinos specialistų geriausiai yra kreiptis į gydytojus-homeopatus, o iš homeopatų geriausiai yra kreiptis į retkarčiais atvažiuojančius į Maskvą Pabaltijo šalių homeopatus ir davė man vieno iš jų (gydytojo-homeopato Antano Januškevičiaus iš Vilniaus) koordinates. Parašiau jam e-laišką. Gydytojas atsakė, kad po mėnesio bus Maskvoje ir galės mane apžiūrėti.

Kai mes su juo susitikom, gydytojas iš pradžių nieko neklausė, o apžiūrėjo mane su specialia aparatūra, kuri ištiria visą organizmą molekuliniu lygiu, ir po to pats man pradėjo pasakoti apie mano sveikatos problemas. Aš gydytojo paklausiau, iš kur jis gali apie mane tiek daug žinoti, mane matydamas tik pirmą kartą. Gydytojas atsakė, kad tiesiog aparatūra, tirdama visas organizmo ląsteles molekuliniu lygiu, pateikė apie mane tokią informaciją.

Po to gydytojas daug klausinėjo apie įvairius dalykus, kuriuose aš neįžvelgiau jokio ryšio su liga. Na ką turi bendro išsėtinė sklerozė ir mano santykiai su tėčiu ar mama? Viską išklausinėjęs, gydytojas paskyrė žirnelius. Tačiau tik po dviejų metų homeopatinio gydymo aš pagaliau pasijutau sveika, o branduolinis magnetinis rezonansas parodė, kad išsėtinės sklerozės židiniai išnyko.