15min.lt apie mus

Renata su vyru savo mažylius vadina vaikščiojančiais stebuklais. Pirmajam tuoj bus ketveri, antrajam – pusantrų metų. Moteriai jaunystėje net mintis nebuvo kilusi, kad ji galinti turėti problemų dėl vaisingumo, tačiau pastangos pastoti truko aštuonerius metus. Per juos būta daugybė nusivylimų, išbandyta daugybė medicininių ir nemedicininių priemonių, tačiau negelbėjo niekas. Ir tik tada, kai jai visiškai nusviro rankos, stebuklas, dėl kurio medikai tik gūžčioja pečiais, įvyko. Taip prasideda Ingos Saukienės straipsnis "Pastangos susilaukti vaikų šeimai atsiėjo sumą, tolygią butui Vilniuje: griebusis paskutinės vilties, moteris netikėtai pastojo" iš 15min.lt

Pagalbinis apvaisinimas buvo nesėkmingas

Šiuo metu Renatai – 37-eri. Kai susituokė su vyru, jiems buvo vos po dvidešimt kelerius metus. Po dvejų metų pora pradėjo planuoti vaikelį. Kai per keletą mėnesių pastoti nepavyko, moteris kreipėsi į ginekologę. „Kadangi nuo jaunystės profilaktiškai tikrindavausi sveikatą, taip pat lankiausi ir pas ginekologę, man įtarė endometriozę. Tai moteriška liga, kai išvešėja gimdos audinys ir išplinta už gimdos ribų. Tačiau tuo metu nebuvo nei didelių skausmų, nei kitų nemalonių simptomų, todėl iki galo ir nesityriau. Tiesiog nesukau dėl to galvos, nors šeimos gydytoja kartą yra užsiminusi, kad dėl šio įtarimo patartų paskubėti su vaikų planavimu. Mat endometriozė gali sukelti problemų dėl vaisingumo.

Tiesa, pati ginekologė ramino, kad keletas mėnesių dar nieko nereiškia, nuo pirmųjų bandymų normalu pastoti per metus. Mes abu labai mylime vaikus ir labai svajojome apie juos, todėl skausmas buvo didžiulis. Vis dėlto stengėmės jam nepasiduoti.

Tačiau aš pagal rekomendacijas susiradau privatų ginekologą ir iš karto pradėjau tirtis. Lankiausi pas jį dvejus metus – po įvairių tyrimų jis man atliko laparoskopiją, kurios metu buvo nustatyta trečios stadijos endometriozė. Iš keturių stadijų trečia jau yra daug. Tuomet susiradau vaisingumo kliniką ir ketverius metus gydžiausi ten. Per tą laiką buvo atliktos šešios nesėkmingos inseminacijos (spermos įšvirkštimas tiesiai į gimdą) ir vienas pagalbinis apvaisinimas, kurio metu į gimdą įsodinti embrionai taip pat neprigijo. Atsimenu, buvau labai nusivylusi. Tuo metu atrodė, kad pagalbinis apvaisinimas turi suveikti šimtu procentų. Kai nepadėjo net ši procedūra, supratau, kad tikrai yra blogai“, – prisiminė pašnekovė.

Kiek išleidome pinigų, net baisu pagalvoti!

„Ko tik mes nedarėme. Dabar atrodo juokinga, bet tuomet viskas buvo rimta, nes viską stengiesi išbandyti, kad tik pasiektum tikslą. Gaudėme kiekvieną naują informaciją, žiūrėdavau visas laidas šia tema, skaitydavau visus straipsnius.

Meldėmės. Žvakutes esame uždegę praktiškai visose bažnyčiose, kuriose tik buvome.

Kiek išleidome pinigų, net baisu pagalvoti. Su vyru juokaujame, kad už tuos pinigus Vilniuje galėjome įsigyti butą, nes visos paslaugos, susijusius su vaisingumu, yra be galo brangios. Visur tekdavo kreiptis privačiai. Žinau porų, kurios netgi vykdavo vasarai į užsienį padirbėti, kad užsidirbtų pinigų pagalbiniam apvaisinimui.

Mes abu su vyru irgi labai daug dirbome. Viena vertus, reikėjo pinigų, kita vertus, darbas man padėdavo užsimiršti, negalvoti apie nesėkmingus bandymus pastoti. Mes abu labai mylime vaikus ir labai svajojome apie juos, todėl skausmas buvo didžiulis. Vis dėlto stengėmės jam nepasiduoti. Esu be galo dėkinga vyrui už palaikymą tuo metu. Be tikėjimo, kad viskas bus gerai, humoro jausmo ir vienas kito palaikymo būtų labai sunku ištverti tą vidinį skausmą. Mes iš tiesų naiviai tikėjome, kad kada nors viskas bus gerai. Nesėkmės prislėgdavo, bet išgyveni skausmą, keliesi ir eini pirmyn. Net kai reikėdavo mokėti didelis sumas už paslaugas, mes su vyru, stovėdami prie kasos, juokaudavome: susilauksime vaikų ir jie užaugę atidirbs šiuos pinigus. Bent žolę kieme pjauti duosime“, – pasakojo Renata.

Homeopatija daro stebuklus?

Kartą moteris per televiziją pasižiūrėjo laidą, kurioje kalbėjo gydytojas homeopatas. Jis tikino, kad po jo gydymo pastoja visos iki tol buvusios nevaisingos moterys. „Nors jis man pasirodė keistokas, aš neturėjau, ko prarasti, todėl nuėjau pas jį. Buvau nusiteikusi gan skeptiškai ir nieko per daug apie savo sveikatos būklę nepasakojau. Tačiau jis, nuskenavęs mano kūną savo aparatu, gana tiksliai pasakė dabartines mano sveikatos problemas, pavyzdžiui, kad man svaigsta galva, net įvairias smulkmenas paminėjo. Nusprendžiau tęsti vizitus. Kas mėnesį jis mane iš naujo tirdavo ir skirdavo homeopatinių žirniukų bei tinktūros.

Sąžiningai laikiausi jo nurodymų, bet vis tiek nepastojau, nors jis kaskart sakydavo, kad situacija pagal tyrimus gerėja. Atsimenu, praėjus pusmečiui nuo šio gydymo jo kabinete iš nevilties, kad niekas nepadeda, tiesiog apsiverkiau. Tuo metu jau pradėjau galvoti, kad turbūt niekada nepastosiu. Paprastai aš nepasiduodu emocijoms, bet tuomet palūžau. Ir po mėnesio netikėtai pastojau! Tai tikrai buvo džiaugsmingas netikėtumas.

Kai vėliau pasakojau šią istoriją ginekologei, pas kurią gimdžiau abu savo vaikus, ji taip pat buvo nustebusi ir sakė: „Homeopatija nelabai tikiu, bet stebuklų būna.“ Aš irgi nežinau, kaip man pavyko. Tiek metų vaikščiojau pas gydytojus, stropiai darydavau viską, ką jie sakydavo, man buvo atliktos dvi laparoskopijos ir viena histeroskopija. Ir nieko“, – teigė Renata.

Pati moteris tuo metu planavo leisti kūnui metus laiko pailsėti nuo medicininių intervencijų ir hormoninio gydymo, kuris turi ne pačių maloniausių šalutinių poveikių, o tuomet dar kartą ryžtis pagalbiniam apvaisinimui. Todėl savo pastojimą ir sėkmingą gimdymą ji vadina stebuklu. Antras vaikas šeimoje taip pat buvo planuotas – šį kartą moteris pastojo per kelis mėnesius. Per tiek metų tikrai išmoksti atsipalaiduoti šimtus kartų, bet reikia kažko daugiau. „Noriu paskatinti poras nebijoti išbandyti pačių įvairiausių variantų, niekada nenuleisti rankų, nes niekada negali žinoti, kas padės. Draugai sakydavo – atsipalaiduok, ir viskas bus gerai. Per tiek metų tikrai išmoksti atsipalaiduoti šimtus kartų, bet reikia kažko daugiau. Kažkam gal padės pagalbinis apvaisinimas, kažkam užteks inseminacijos, o kažkam gal reikia kitokių pagalbos organizmui būdų“, – įsitikinusi Renata.

Gydo jau 12 metų

Homeopatas Antanas Januškevičius teigė, kad nevaisingumą gydo jau 12 metų ir stebi atvejus, kaip poros sėkmingai susilaukia atžalų natūraliu būdu. „Kai nėra anatominių kliūčių pastoti, dažniausiai pagalbinis apvaisinimas padėti negali, nes nevaisingumas gali atsirasti dėl užteršto organizmo – kartu su maistu, vandeniu, oru į žmogaus organizmą patenka daug kenksmingų medžiagų, šlakai bei toksinai per kraują ir limfą išnešiojami po visą organizmą ir jį nuodija. Jeigu tokių medžiagų susikaupia pernelyg daug, gali atsirasti problemų dėl vaisingumo.

Be to, atsiranda ir kitos problemos: sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla, pradeda varginti dažni vidurių užkietėjimai bei pilvo pūtimai, trinka kraujotaka (pradeda šalti galūnės), slinkti, lūžinėti ir sausėti plaukai, atsiranda nuovargis ir silpnumas, pradeda blogėti atmintis ir trikti miegas, atsiranda dirglumas bei nuotaikų kaita. Netradicinės medicinos žinovai homeopatiją ir akupunktūrą vadina „organizmo šluotomis“, kurios priverčia, kad pats organizmas save išvalytų nuo toksinių medžiagų. Nors Renata aštuonis metus negalėjo pastoti, pritaikius jai kompleksinį organizmo valymą, organizmas išsivalė ir ji sėkmingai pastojo“, – tikino pašnekovas.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, moterų nevaisingumas užima penktą vietą tarp rimčiausių visuotinių negalių. Lietuvoje ir visame pasaulyje su vaisingumo sutrikimais susiduria nuo 8 iki 15 proc. porų, o iš viso nuo to kenčia daugiau kaip 186 mln. žmonių.

Po 8 metų sėkmingai pastojusi Aistė apie tai, ką patyrė

JAV gyvenanti šeima, 2021 lapkričio 21 d. rašo 15min.lt, sėkmingai susilaukusi pirmos dukrytės, po dvejų metų ryžosi antram vaikui. Tačiau, kad po Aistės širdimi suspurdėtų nauja gyvybė, teko praeiti aštuonerius metus trukusį išbandymų kelią. Moteris atvirai pasakoja, ką per tuos metus patyrė ne tik ji, bet ir jos vyras bei dukrytė.

Pagalbinį apvaisinimą bandė 6 kartus

Pirmos dukrytės, kaip pasakojo Aistė, ji susilaukė labai lengvai – pastojo praėjus vos keliems mėnesiams po santuokos. Tuo metu moteriai buvo 28-eri.

„Kai dukrytei buvo dveji, nusprendėme, kad norime dar vaikų. Pradėjome bandyti, tačiau metai bėgo, o rezultato nebuvo. Lankėmės pas įvairiausius gydytojus, tyrėmės. Paaiškėjo, kad problema – vyro sperma. Iš karto mums pasiūlė pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje, tačiau mes atsisakėme ir susiradome kitą gydytoją, kuris parinko kitokį pagalbinio apvaisinimo metodą – sušvirkšti vyro spermą man į gimdą. Šią procedūrą kas mėnesį pakartojome tris kartus. Du pirmuosius gėriau vaisingumą skatinančius hormonus, nors man jokių problemų, trukdančių pastoti, nebuvo rasta. Hormonai sukėlė daug pašalinių poveikių ir labai sujaukė mano emocinę būseną, todėl paskutinę procedūrą darėme be jų.

Pirmą kartą turi labai daug vilties, kad pavyks, todėl sakai sau – darysiu tai tik vieną kartą, daugiau niekada. Kai nepavyksta, nusprendi bandyti dar kartą. Nepavykus guodi save, kad trečias kartas nemeluos. Po trečio karto patiri didžiulį nusivylimą ir nusprendi procedūros daugiau nebekartoti. Tačiau po kurio laiko ir vėl pradedi apie tai galvoti. Taip ir mes po pusmečio sugrįžome dar trims kartams. Paskutinė nesėkmė emociškai mane visiškai sužlugdė. Panirau į tokią gilią depresiją, kad mėnesį tiesiog gulėdavau negalėdama pasikelti iš lovos.

Supratau, kad buvau iškėlusi per didelius lūkesčius, dėl kurių jausdavau nepakeliamą įtampą. Atsimenu, buvau darbe, tą dieną man turėjo prasidėti mėnesinės ir aš, sulaikiusi kvapą, laukiau, ar jos bus. Išėjau papietauti ir jos prasidėjo. Tuomet paskambinau savo vyrui, kad praneščiau žinią, tačiau negalėjau net žodžio ištarti – buvo tiek daug emocijų. Todėl abu su vyru nusprendėme, kad daugiau negalime taip savęs kankinti“, – atviravo pašnekovė.

Kadangi sutuoktiniams buvo nepriimtina gimdyti iš mėgintuvėlio, o kitos tradicinės medicinos galimybės buvo išsemtos, jie nusprendė atsigręžti į natūralios medicinos metodus. Ko tik jie neišbandė – taikė įvairius organizmo valymo būdus, dietas, gėrė įvairiausius vitaminus, tačiau niekas nepadėjo.

Noras toks stiprus, kad argumentai neveikia

Aistė neslepia, kad šie metai labai paveikė ir jos emocinę būseną, ir tarpusavio santykius su vyru. „Jeigu ne mūsų dukra, nežinau, ar būtume sugebėję išsaugoti santuoką, nes įtampa buvo begalinė. Tas noras pastoti ilgainiui taip išdidėja, kad tampa nenormalus. Taip norisi, kad nieko daugiau nematai. Tai tarsi apsėdimas. Sakai sau, kad daugybė žmonių gyvena be vaikų, o aš net ir neturiu, kuo skųstis, mes turime nuostabią dukrytę. Bet noras turėti dar vieną vaiką toks stiprus, kad neveikia jokie argumentai. Ir net kai tau atrodo, kad jau priimi situaciją tokią, kokia yra, iš tiesų tu niekada jos nepriimi. Užtenka sužinoti, kad kaimynė pastojo trečią kartą, ir vėl sukyla visos emocijos. Grįžti namo ir sakai vyrui – bandome dar kartą.

Tas sekinantis laukimas kiekvieną mėnesį – gal šį kartą pavyks, ir baisus nusivylimas, kai prasideda mėnesinės. Jeigu bent dieną jos vėluoja, įtampa šokteli dar labiau. Tai tikrai nenormalu, bet nieko negali su savimi padaryti. Ir net nelabai turi, kam pasipasakoti. Aš nesidalinau savo skausmu net su draugėmis, nes vis dar yra kažkokia stigma – žmonėms gėda prisipažinti, kad turi problemų su vaisingumu. Atrodo, kad visiems kitiems sekasi lengvai, tik tu turi problemų. Ir tik vėliau sužinai, kad ne viena dukrytės draugė gimusi mėgintuvėlyje“, – savo išgyvenimais dalinosi Aistė.

Pasak jos, ne mažiau sunku buvo ir jos vyrui, kuriam sužinoti, kad dėl jo problemų mes negalime susilaukti vaiko, yra dar baisiau: „Mano vyras psichologiškai yra labai stiprus žmogus, bet šia tema jis išliejo pakalnes ašarų. Jautėsi labai kaltas, kad negali manęs padaryti laimingos. Man sunku būdavo girdėti jo atsiprašinėjimus. Vis jam kartodavau, kad šioje situacijoje mes esame abu turime problemų, kita vertus, prašydavau pabandyti dar kartą. Tai tikras išbandymas santykiams. Jis man netgi siūlė pasinaudoti spermos banku, bet aš buvau nusprendusi, kad vaikas genetiškai turi būti arba mūsų abiejų, arba nė vieno.“

Kita vertus, moteris supranta, kad vyras būtų lengviau susitaikęs su situacija, tačiau jai pačiai susitaikyti buvo sunku. Kai vaikystėje jos klausdavo, kuo norėtų būti užaugusi, visada atsakydavo – mama. Aistė labai myli vaikus ir kažkada norėjusi jų net septynių.

Šeimos situacija neišvengiamai palietė ir joje augančią dešimtmetę mergaitę. Mama prisimena, kad maždaug nuo ketverių dukrytė kiekvieną vakarą melsdavosi, Dievo prašydama broliuko arba sesutės. Per kiekvieną gimtadienį, užpūsdama žvakutes, turėdavo tik šį vieną norą.

„Viena vertus, mes šeimoje visada labai atvirai kalbėdavome šia tema, kita vertus, visi jos amžiaus vaikai jau turėjo broliukus ar sesutes. Maždaug prieš porą metų kartą ji sugrįžo iš mokyklos ir sako: „Mama, aš vienintelė klasėje, kuri neturi broliuko ar sesutės. Man visi draugai sako, kad ir geriau neturėti, bet aš vis tiek noriu“. Tuomet skaniai pasijuokėme“, – sakė pašnekovė.

Manė, kad prasidėjo menopauzė

JAV gyvenanti šeima bandymams susilaukti antro vaiko išleido apie 40 tūkst. dolerių ir galiausiai nusprendė, kad likusi vienintelė išeitis – įsivaikinimas. Jie pradėjo įsivaikinimo procedūrą iš Lietuvos, tačiau dėl daugybės biurokratinių formalumų ir pandemijos procesas užtruko apie dvejus metus ir kainavo dar ne vieną tūkstantį.

„Pirmiausia tave turi patvirtinti kaip potencialų įtėvį šalyje, kurioje gyveni: buvo tikrinami mūsų namai, netgi kalbama su mūsų dukryte, jos klausinėjant, kokie mes tėvai, praėjome specialius kursus. Ir visa tai yra mokama. Kai šiuos popierius susitvarkėme, tuomet prasidėjo reikalai Lietuvoje, kol pernai pasiekėme stadiją, kai jau laukėme, kada mums pasiūlys vaiką. Ypatingų pageidavimų vaikui negalėjome kelti, kadangi pirmenybė įsivaikinant teikiama Lietuvos gyventojams“, – pasakojo moteris.

Tuo metu šeima viešėjo Lietuvoje ir Aistė nusprendė patyrinėti vaisingumo gydymo galimybes tėvynėje. Taip ji susirado su vaisingumo tema dirbantį homeopatą. „Nusprendėme, kad jei ir nepadės pastoti, pagerins bendrą mūsų organizmo būklę ir tikrai nepakenks. Mano vyras skeptiškai vertino šią galimybę, bet kadangi esame tiek visko perėję, sutiko. Gydytojas ištyrė mus savo aparatu ir skyrė homeopatinių tablečių. Vyrui buvo įvardintos kraujotakos problemos, kurių jis tikrai turi, bet mums atrodė, kad jos niekuo nesusijusios su vaisingumu. Man sakė, kad nusilpusi skydliaukė, nors kraujo tyrimai niekada nerodė patologijos.

Praėjus porai mėnesių man suvėlavo mėnesinės. Pagalvojau, kad prasidėjo ankstyva menopauzė, net minties nebuvo pasidaryti nėštumo testą. Po pusantro mėnesio sakau vyrui: „Keistai jaučiuosi. Arba aš laukiuosi, arba man kažkas negerai.“ Vyras iš karto patarė užsirašyti pas gydytoją, nes, esą, tikrai kažkas negerai. Apie nėštumą jis taip pat nepagalvojo – po tiek metų jau buvome praradę viltį. Galiausiai pasidariau nėštumo testą ir labai nustebau, kad jis buvo teigiamas“, – dėstė pašnekovė.

Pastojo po vizito pas homeopatą

Sutapimas ar iš tiesų padėjo vizitas pas homeopatą – nežinia, tačiau faktas, kad šiandien Aistė skaičiuoja jau septintą nėštumo mėnesį. Jos savijauta puiki, nėra jokių komplikacijų, viskas vyksta pagal planą.

„Esu visko patyrusi – ir depresijos, ir nerimo, ir panikos priepuolių, o dabar gyvenu tikroje euforijoje. Man nereikia priminti, koks svarbus gyvenime dėkingumas. Atsibudusi kiekvieną rytą iš visos širdies dėkoju už tai, ką turiu. Mes visi jaučiamės palaiminti. Mūsų dukrytei per tuos metus buvo prisikaupę tiek emocijų, kad sužinojusi, jog laukiamės, ji pusvalandį verkė iš laimės. O dabar nebežino, kokį norą sugalvoti per gimtadienį. Suprantu, kad vyresni vaikai visada pavydi, nesvarbu, kiek vaikų šeimoje ir kokio jie amžiaus. Jau dabar kartais ji baiminasi, kad taps ne tokia reikalinga. Bet mes su ja esame labai artimos ir labai daug kalbamės. Tikinu, kad ji visada bus mums labai svarbi, nors pirmi keli mėnesiai tikriausiai bus sunkesni, nes kūdikiui labai reikės mamytės. Kaip bus iš tiesų – nežinome, bet tikiuosi, kad ji niekada nepasijaus nereikalinga ar nemylima“, – tikino pašnekovė.

A. Januškevičius: nevaisingumas nėra nuosprendis

Gydytojas homeopatas Antanas Januškevičius teigia, kad moteris, gyvenanti reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudojanti apsisaugojimo priemonių, natūraliai pastoti paprastai turėtų per vienerius metus. Jei per šį laikotarpį pastoti nepavyksta, jau reikėtų kreiptis į gydytoją.

Pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys – ovuliacijos sutrikimai, gimdos ligos (polipai, miomos ir kt.), endometriozė, kiaušintakių nepraeinamumas, ankstyva menopauzė, kai kurios anksčiau persirgtos ligos.

Pagrindinės vyrų nevaisingumo priežastys – nepakankama spermos kokybė (mažas spermatozoidų kiekis, judrumas, bloga morfologija), ejakuliacijos problemos, anksčiau persirgtos ligos (lytiškai plintančios ligos, vėžys ir kt.). Vaisingumui didelės įtakos turi ir amžius, rūkymas, alkoholio, narkotikų ar tam tikrų medikamentų vartojimas, stresas, aplinkos užterštumas, mitybos įpročiai (antsvoris arba staigus svorio kritimas), fizinio aktyvumo nebuvimas.

Pasak jo, į gydytojus homeopatus verta kreiptis, jeigu tradicinės medicinos gydymo metodai yra neveiksmingi ir aiškios nevaisingumo priežasties nustatyti nepavyksta, kuomet tiek moters, tiek vyro tyrimai yra be nukrypimų, tačiau vaikų susilaukti jie vis tiek negali. Jie specialiais aparatais nustato silpnąsias organizmo vietas, dėl kurių atsirado nevaisingumas, ir paskiria tokias vaistažoles bei mineralus mažomis dozėmis, kad silpnosios organizmo vietos sustiprėtų, ir nevaisingumo problema išsispręstų savaime.

„Šiuo metu homeopatija jau įprasta medicininė praktika, ir šioje srityje dirba labai daug patyrusių specialistų įvairiuose pasaulio kraštuose. Pora gali kreiptis į bet kurį gydytoją homeopatą, kuris specializuojasi nevaisingumo gydyme. Vienas svarbiausių homeopatinio gydymo sėkmės veiksnių – griežtai prisilaikyti gydytojo nurodymų. Be to, patarčiau nenuleisti rankų, jei po pirmos konsultacijos pastoti nepavyko. Kai kurios moterys pastoja po antros, trečios, ar ketvirtos konsultacijos, nes ne tik gydytojų homeopatų pastangos, bet ir pacientų kantrybė šiuo atveju yra labai svarbi”, – teigė nevaisingas poras homeopatijos metodais gydantis specialistas.