K? Kas geriau padeda - homeopatija ar tradicinė medicina?
A. Į šį klausimą atsakymą pateiksime pagal Tomo Bagdonavičiaus knygą „Tvirtas imunitetas. Imuniteto stiprinimo vadovas“, 2015 m. Taigi, tvirtina T. Bagdonavičius, homeopatija veikia kitaip nei tradicinė medicina. Tradicinė medicina itin gerai atlieka savo darbą, kai reikia:
• Papildyti organizmą medžiagomis, kurių organizmas nesugeba gaminti, pvz., insulinu cukrinio diabeto metu.
• Užblokuoti ar aktyvuoti tam tikrus receptorius.
• Užslopinti tam tikrus procesus.
• Naikinti bakterijas arba virusus.
Bakterijų ir virusų naikinimas yra naudingas gydant ligą. Tačiau esminė problema – tradicinė medicina dažnai sunaikina bakterijas ir virusus visiškai nesustiprindama, o net susilpnindama patį imunitetą. Būtent dėl to ligos kartojasi.
Homeopatiniai vaistai yra kitokie. Homeopatijoje labai mažos veikliųjų medžiagų dozės, kurios gamybos metu palaipsniui skiedžiamos (diliucijos procesas), specialiai purtomos (dinamizacijos procesas) ir tokiu būdu įgauna vis aukštesnę veikimo galią (potenciją).
Homeopatijoje naudojamos medžiagos, kurių kiekiai, jeigu būtų dideli, sukeltų mums labai panašius simptomus į tuos, kuriuos sukelia infekcija. Būtent čia yra esminis momentas – panašumo principas.
Vaizdumo dėlei prilyginę imunitetą organizmo kariuomenei gautume, kad įsiveržęs priešas – tai infekciją. Sukėlėjas nenukaunamas pačioje pradžioje, nes pirmomis valandomis tik labai nedidelė kariuomenės dalis jį pamato ir atpažįsta.
Prasideda pirmieji simptomai. Būtent čia yra vieta homeopatijai.
Homeopatija sugeba mobilizuoti imuniteto kariuomenę sudarydama įspūdį organizmui, kad priešas jau persmelkęs organizmą. O tai sukelia didesnį imuninį atsaką. Sukėlėjas būna nukautas ne išorinių antibiotikų ar antivirusinių vaistų, bet pačios imuninės sistemos. Svarbiausia – sukėlėjas įsimenamas, ir taip susidaro ilgalaikis imunitetas.
O tai užkerta kelią infekcijai pasikartoti. Juk turbūt niekas nenori, kad ligos vėl iš naujo atsirastų.
Dabar tikriausiai aišku, kodėl antibiotikais ar antivirusiniais vaistais nukautos infekcijos dažniau linkę kartotis negu tos, kurias sunaikino homeopatija stimuliuotos imuninės sistemos pačioje ligos pradžioje.
1 2
-
K?
Kodėl sakoma, kad homeopatiniai vaistai mažiau kenkia?
-
A.
Visi homeopatiniai vaistai yra natūralios kilmės – gaminami iš augalų, mineralų, metalų. Homeopatiniam gydymui jie gaminami specialiu būdu – yra daug kartų pamažu skiedžiami. Praskiedimo laipsnis gali būti labai įvairus. Paradoksas, bet kuo daugiau vaistas praskiedžiamas, tuo aukštesnė jo gydomoji galia. Labiausiai praskiestuose vaistuose beveik nebelieka cheminių medžiagų, tačiau gydomasis poveikis yra. Homeopatiniuose vaistuose yra toks mažas cheminių medžiagų kiekis, kad jis negali pakenkti organizmui.
-
K?
Ar gydymas homeopatiniais vaistais yra ilgesnis už tradicinį gydymą?
-
A.
Priklauso nuo to kokia yra problema – kartais galima išgydyti ir per porą dienų, kartais tam reikia ne vienerių metų. Ypač greitai ligonio būklė pagerėja, jei jis serga ūmiomis ligomis: sloga, gripu. Lėtinėms ligoms gydyti reikia daugiau laiko, bet ir jų gydymas būna veiksmingas.
-
K?
Jūs čia vis agituojate už homeopatiją. O kokie jos pagrindiniai principai?
-
A.
Homeopatija – alternatyviosios medicinos gydymo metodas, kuris iki šiol tyrinėjamas ir kelia daug aistrų. Vieni medikai juo beatodairiškai tiki, kiti vadina placebu. Gydymo esmė – specialiu būdu paruošiami preparatai, kurie sveikam žmogui sukelia panašius simptomus į gydomą ligą. Šis gydymo principas vadinasi „panašus gydo panašų“ (lotyniškai similia similibus curantur). Jis buvo minimas dar Hipokrato aforizmuose. Štai vienas ,,panašus gydo panašų” pavyzdys. Lupdamas svogūną žmogus ašaroja, šniurkščioja, jam bėga nosis. Tokius pačius simptomus sukelia ir karščiavimas, peršalimas, sloga. Todėl homeopatiniu požiūriu svogūnas yra geras vaistas nuo slogos ir peršalimo.
Homeopatiniai preparatai atskiedžiami taip, kad veiklųjų medžiagų juose praktiškai nelieka. Tai vadinama ,,be galo mažų dydžių dėsniu”, kuris teigia, kad vaistų gydimo efektyvumas tuo didesnis, kuo didesnis jų praskiedimo laipsnis. Kuo tai paaiškinti? Teigiama, kad vanduo „atsimena“ pirminę medžiagą, kuri buvo skiedžiama. Spėjama, kad gydant homeopatiniais vaistais, vyksta paramolekulinis medžiagos informacijos perdavimas. -
K?
Ar tiesa, kad homeopatiniai preparatai daromi iš kažko, nežinia ko?
-
A.
Daugiau kaip pusė homeopatinių preparatų yra augalinės kilmės, kiti daromi iš gyvūnų išskiriamų sekretų, gyvačių nuodų, mineralinių medžiagų (kalcio, jodo, grafito, kvarco ir pan.). Manoma, kad homeopatinių preparatų gamybai tinka beveik viskas, ką galima rasti gamtoje. Yra tam tikros gaminimo taisyklės, teigiama, kad homeopatinius preparatus reikia ruošti tik gerai nusiteikus, kad bloga bioenergetika nepersiduotų preparatui. Homeopatijoje yra išbandyta ir vartojama apie 1600 vaistų, bet dažnai praktikoje vartojamų vaistų yra apie 300-400.
-
K?
Kaip gaminami homeopatiniai preparatai?
-
A.
Homeopatiniai preparatai gaminami pirminę medžiagą keliolika kartų skiedžiant distiliuotu vandeniu ar alkoholiu. Pvz., medžiaga atskiedžiama santykiu 1:100, po to imama tirpalo dalis ir vėl skiedžiama 1:100 santykiu. Esant dideliam atskiedimo santykiui, pirminės medžiagos tirpale gali ir nelikti, tačiau pagal homeopatijos teoriją tai ir nėra būtina, nes vanduo „atsimena“ jame tirpintų medžiagų gydomąsias savybes ir jas sugeba perduoti net ir nebesant veikliosios medžiagos.
-
K?
Draugė sako, kad tie homeopatiniai žirneliai yra pernelyg maži, lyginant su tablete..
-
A.
Lyginant su tradiciniais vaistais, homeopatiniai preparatai pasižymi organizmą stiprinančiomis savybėmis, neturi pašalinių reiškinių, alergijų bei gerai dera su kitais vaistais. Homeopatiniai preparatai gali būti naudojami kaip pagrindinė ar kaip pagalbinė gydymo priemonė.
Svarbiausia, kad homeopatiniai preparatai žmogui nedaro jokios žalos, kadangi juose be vandens nėra jokių veikliųjų medžiagų. Todėl šis metodas visiškai atitinka Hipokrato priesaikos pagrindą – ,,nepakenk”. Dėl savo saugumo homeopatiniai vaistai tinkami tiek kūdikiams, tiek nėščioms moterims. -
K?
Daktarėliui paskyrus man žirnelius, liga paūmėjo. Kas tai per fokusas?
-
A.
Paskyrus homeopatinį preparatą laukiama ligos paūmėjimo, kuris įvyksta 2-5 parą, nes skiriamas vaistas gali sustiprinti ar sukelti organizmo gynybines reakcijas. Pirminis paūmėjimas rodo, kad vaistas paskirtas teisingai ir laikomas geru požymiu. Pirminis paūmėjimas trunka neilgai (paprastai kelias minutes ar valandas ūmiais atvejais ir kelias dienas ar savaitę lėtinių ligų atvejais), po jo prasideda ilgalaikis pagerėjimas arba visiškai pasveikstama.
-
K?
Ką jūs čia rašinėjate – homeopatija yra paprasčiausias placebas!!!
-
A.
Kaip ir kiekvienas netradicinis gydymo būdas, homeopatija turi priešininkų. Parašytas ne vienas mokslinis darbas, gvildenantis idėją, kad homeopatija yra ne daugiau nei placebas. Esą, žmogus tiesiog labai tiki homeopatija ir dėl to pasveiksta.
Ypač aršiai prieš homeopatiją buvo kovojama JAV XX amžiaus viduryje – nustota registruoti homeopatinius vaistus, panaikintos homeopatijos gydytojų mokyklos. Neatsiliko ir Jungtinė Karalystė – dėl, esą, nepakankamų homeopatinio gydymo efektyvumo įrodymų nutarta nutraukti homeopatinio gydymo finansavimą.
Oficialios medicinos šalininkai pyksta ant homeopatų, kad šie tvirtina galintys išgydyti pačias sunkiausias ligas, net vėžį. Homeopatijos priešininkai sako, kad įtikėjęs šiuo metodu sunkiai sergantis žmogus sugaišta brangų laiką gydydamasis ,,niekuo”, kai tuo tarpu galėtų gydytis ,,normaliais” vaistais.
Homeopatijos priešai bando paneigti šio metodo principus. Jie sako – jei vanduo atsimena jame buvusias medžiagas, tai šiuo metu visas pasaulio vanduo turėtų laikyti neįsivaizduojamą kiekį informacijos apie viską, su kuo kada buvo susidūręs. Kadangi homeopatiniai preparatai yra tiek atskiesti, kad tikimybė vaistuose rasti bent vieną veikliosios medžiagos molekulę artima nuliui, tai didelė tikimybė, kad atsitiktinai patekusių medžiagų ten bus gerokai daugiau.
Kad ir kaip pyktų homeopatijos priešininkai, šis metodas vis labiau pripažįstamas. Homeopatija veiksmingiausia, kai gydomos lengvos ir vidutinio sunkumo ūminės būklės bei lėtinės ligos. O kai kur homeopatiniais metodais sėkmingai gydomos ir labai sunkios būklės. Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Indijoje yra homeopatinių ligoninių, kuriose vien homeopatiniais preparatais gydomas net vaikų meningitas.
Įdomu, kad net ir skeptikai sako, jog homeopatija kai kuriais atvejais labai reikalingai, pavyzdžiui, kai sunegaluoja nėščia moteris ir jai negalima skirti įprastų vaistų, arba kai tradicinių vaistų organizmas netoleruoja. -
K?
Skaičiau, kad homeopatija – tai ne tik vaistai. O kas tada belieka?
-
A.
Klasikinėje homeopatijoje daug laiko skiriama išsamiai ligonio apklausai bei ištyrimui. Mat homeopatijoje liga suprantama kaip organizmo vidinės harmonijos pažeidimas. Manoma, kad pokyčiai organizme yra tik ligos pasekmė, o ne pati liga. Opa skrandyje nėra vien skrandžio liga, tai – viso organizmo sutrikimo pasekmė. Todėl homeopatijoje vaistas parenkamas atsižvelgiant į viso organizmo ypatumus.
Tradicinė medicina gydo ne ,,panašiu”, o ,,priešingu”, todėl vadinama ,,alopatija” (gydymas priešingu), nes vaistai skiriami slopinti organizmo reakcijas (analgetikai slopina skausmą, priešuždegiminiai vaistai – uždegimą ir pan.).
Tačiau homeopatai sako, kad užslopinus tam tikrus simptomus, ligos priežastis nepašalinama, ir po kurio laiko išryškėja pažeidimas kitoje, dažniausiai gyvybiškai svarbesnėje, sistemoje. Po to jau kitas specialistas gydo naują ligą, nors tai yra ta pati neišspręsta problema. Tarkime, alerginis bėrimas, užslopintas hormoniniais preparatais, vėliau dažnai pasireiškia bronchine astma, kuri gydoma kaip atskira liga. O gydant homeopatiniais preparatais, bronchinė astma vėl pereina į bėrimą, kuriam pranykus jau galima pripažinti, kad liga išgydyta. Homeopatai mano, kad organizmo reakcijos – skausmas, karščiavimas, išskyros iš nosies, kosulys, viduriavimas ūmių ligų atvejais – yra apsauginė organizmo reakcija. Homeopatijos tikslas yra ne slopinti atskiras organizmo reakcijas, bet padėti organizmui pačiam jas sureguliuot