Kai aš ištekėjau ir pagimdžiau dukrą nuo mylimo vyro, atrodė, kad gyvenimas yra nuostabus. Bet kai prabėgo vienuolika laimės metų, vieną gražią dieną į mūsų šeimos duris pasibeldė bėda - autonominė somatoforminė disfunkcija. Vienuolikmetė dukra staiga kiekvieną naktį pradėjo sapnuoti košmarus, bei kas valandą dėl jų prabusti. Nieko negalėjo pagelbėti nei neurologai, nei psichologai, nei psichiatrai, nei didelės psichotropinių vaistų dozės.
Kadangi kitos išeities nebuvo, nutariau išmėginti netradicinės medicinos metodus ir pradėti nuo homeopatijos. Pasakysiu tiesiai šviesiai, gydytojas homeopatas Antanas didelio pasitikėjimo nesukėlė. Man nebuvo suprantama, kodėl Januškevičius akcentavo, kad dukros naktiniai košmarai susiję su tuo, jog ji yra valdingo charakterio, ir kad jos tėtis jaunystėje užsiiminėjo alpinizmu. Nuostabą kėlė ir tai, jog kai mano mergaitė gydytojui papasakojo, kad naktiniai košmarai pasireiškia tuo, jog ji kiekvieną naktį mato ją puolančias gyvates ir dėl šių košmarų dažnai prabunda bei neišsimiega, tai gydytojas pradėjo klausinėti, kaip atrodo tos gyvatės, kokios jų spalvos, ir kiek tų gyvačių aplamai yra vienu metu, be to, kaip jos mano dukrą puola.
Mergaitė negalėjo užmigti būdama kambaryje viena, nes bijojo, kad ją gali užpulti gyvatės, kai ji užmigs. Nebuvo aišku, kodėl, parenkant dukrai homeopatiją nuo naktinių košmarų, gydytojui buvo labai svarbu išsiaiškinti, kada mano dukra energingesnė – žiemą ar vasarą, be to, koks jos apetitas, o taip pat, ką ji labiau mėgsta valgyti – bulves ar makaronus, žuvį ar mėsą. Nežiūrint keistų gydytojo homeopato klausimų, jo paskirti homeopatiniai vaistai išvadavo dukrą nuo naktinių košmarų visiems laikams.
Nijolė L.
