Kadangi gimiau su širdies yda, o be to, jau nuo kūdikystės buvau labai alergiška, dėl to medicininės įstaigos man nebuvo naujiena jau nuo pat mažens. Tačiau nežiūrint silpnos sveikatos, mokslai mokykloje sekėsi gerai. Kai po mokyklos įstojau į universitetą, atrodė, jog gyvenimas tik prasideda, o silpna sveikata – tai ne problema.
Bet vieną gražią dieną, grįžtant namo po paskaitų, man įkando šuo. Kadangi šuo buvo nežinia iš kur, tai poliklinikoje pradėjau skiepų nuo pasiutligės maratoną. Tačiau praėjus kelioms valandoms po pirmos vakcinos suleidimo, man užkilo temperatūra iki 39 ˚C, į kurią didelio dėmesio nekreipiau, kadangi pagalvojau, jog tai yra reakcija į skiepus.
Temperatūra vis nekrito, todėl šeimos gydytoja atliko kraujo tyrimą ir nustatė, jog kraujas yra blogas, skubiai paguldė į ligoninę, kurioje buvo padaryta daug tyrimų, bet niekaip nesisekė nustatyti karščiavimo priežasties.
Galų gale buvo atlikta pilvo organų echoskopija bei kairiajame inkste buvo rastas navikas, tada paimta biopsija ir nustatyta diagnozė – inkstų vėžys. Kai sužinojau echoskopijos rezultatus, vos nenualpau, rodėsi žemė slysta iš po kojų, griūna visas pasaulis... Kodėl ši baisi liga būtent man... Atrodė, jog jau niekada negalėsiu įsitraukti į aktyvų, visavertį gyvenimą...
Iš pradžių norėjau neigti, jog susirgau, vėliau buvau pikta ant viso pasaulio, po to mane apėmė depresija, bet galų gale su liga susitaikiau. Juo labiau kad mano tetai prieš porą metų irgi ilgai buvo ieškoma karščiavimo priežastis, kol galų gale nustatytas kraujo vėžys.
Po diagnozės nustatymo buvo atlikta operacija, kurios metu navikas pašalintas, o taip pat skirta chemoterapija bei spindulinis gydymas, tačiau, nežiūrint taikomo gydymo, liga progresavo, atsirado metastazės plaučiuose. Pradėjau ieškoti alternatyvaus gydymo, ilgai ieškojau, kol pagaliau papuoliau pas daktarėlį Antaną.
Ir tik pradėjus papildomai naudoti dar ir homeopatiją, ženkliai sustiprinusios chemoterapijos poveikį, liga pradėjo regresuoti, kol galų gale visiškai išnyko.
Rita
